Ar teko kada patirti jausmą kai žinai, kad turi parkirsti, nukristi, nuskristi, o tu nekrenti? – keistas jausmas?- ar ne? – tai galima patirti su „Storu dviračiu“.

 Iš pažiūros – dviratis kaip dviratis, tik akį patraukia keistai storos padangos. Vieną gruodžio vakarą kol

Šiemet žiema buvo ne žiema iki pat gruodžio pabaigos. Tik iškritus "rimtesniam" sniegui, fat'bike'ai išriedėjo į šventiškai nusteikusį Vilnių. Buvo net dress-code'as : ) Daugiau nuotraukų iš šio evento galite pasižiūrėti galerijoje.

Pasivažinėjimas fat baikais - nerealus. Nesitikėjau, kad taip gerai pravėdinsiu galvą, pamiršęs apie viską. Baikai nuostabiai rieda ant apsnigtų miško keliukų, sukurdami įdomų garsą, lyg riedėtų mašina.. tik be variklio. Taip pat geras jausmas, kai nesunkiai pravažiuoji įvairias kliūtis,

 Kas antrą, trečią dieną išvažiuoju pasivažinėti dviračiu. Pastaruoju metu pamėgau lankytis Vingio parke, kuriame apsuku du didelius ratus – puse driekiasi asfaltuotu keliu, kita puse miško taku. Yra vietų prilyginamų bekelei. Greitis trasoje kintamas ir vietomis išvystomas iki 40 km/h. Važ

 Šviesiu metu važiuojant iš pradžių buvo keista matyti plačias padangas, ir atrodė, kad važiuoju kažkokiu ne „fat“ bet super baiku.  Su šiuo dviračiu miško keliukai ar vėžės nekelia jokio diskonforto, gali laisvai laipioti vagomis ir nesibaiminti, kad reikės labai balansuoti neno

Na, gal tų keiksmažodžių ir nebuvo, o gal buvo. Anyway. Bevažiuodami savais fatbike'ais toje pačioje Baltojoje Vokėje mus sutiko grupė keturračių motociklininkų. Ponai norėjo pasidomėti, kas čia per aparatai pas mus, o mums (tiksliau, man) knietėjo pasidaryti nuotraukų su jų keturračiais ir mūsų fatbike'ais. Ir, žinoma, palyginti, kuris čia kietesnis.